/ru/
смочь; мочь; быть в состоянии
/en/
be able ( + to inf), be in a position ( + to inf); toliau eiti jis nevaliojo he was unable to go/march on
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | valioju | valiojau | valiodavau | valiosiu |
| 2p.sg. | valioji | valiojai | valiodavai | valiosi |
| 3p.sg. | valioja | valiojo | valiodavo | valios |
| 1p.pl. | valiojam, valiojame | valiojom, valiojome | valiodavom, valiodavome | valiosim, valiosime |
| 2p.pl. | valiojate, valiojat | valiojote, valiojot | valiodavote, valiodavot | valiosit, valiosite |
| 3p.pl. | valioja | valiojo | valiodavo | valios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | valiočiau | valiotumėme, valiotumėm, valiotume |
| 2p. | valiotum, valiotumei | valiotumėte, valiotumėt |
| 3p. | valiotų | valiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | valiokim, valiokime | |
| 2p. | valioki, valiok | valiokit, valiokite |
| 3p. | tevaliojie, tevalioja | tevalioja, tevaliojie |