|
|
|
|
литовский словарь / arinėti | | arinė́ti (arinė́ja, arinė́jo) džn. mžb. вспахивать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | arinėju | arinėjau | arinėdavau | arinėsiu |
---|
2p.sg. | arinėji | arinėjai | arinėdavai | arinėsi |
---|
3p.sg. | arinėja | arinėjo | arinėdavo | arinės |
---|
1p.pl. | arinėjam, arinėjame | arinėjome, arinėjom | arinėdavom, arinėdavome | arinėsim, arinėsime |
---|
2p.pl. | arinėjat, arinėjate | arinėjote, arinėjot | arinėdavote, arinėdavot | arinėsite, arinėsit |
---|
3p.pl. | arinėja | arinėjo | arinėdavo | arinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | arinėčiau | arinėtumėme, arinėtume, arinėtumėm |
---|
2p. | arinėtumei, arinėtum | arinėtumėte, arinėtumėt |
---|
3p. | arinėtų | arinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | arinėkime, arinėkim |
---|
2p. | arinėki, arinėk | arinėkit, arinėkite |
---|
3p. | tearinėjie, tearinėja | tearinėjie, tearinėja |
---|
|