|
|
|
|
литовский словарь / susitverti | |
susitvérti (susìtveria, susitvė́rė) схватиться/схватываться;
s. rañkomis — взяться [схватиться] за руки
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susitveriu | susitvėriau | susitverdavau | susitversiu |
|---|
| 2p.sg. | susitveri | susitvėrei | susitverdavai | susitversi |
|---|
| 3p.sg. | susitveria | susitvėrė | susitverdavo | susitvers |
|---|
| 1p.pl. | susitveriame, susitveriam | susitvėrėm, susitvėrėme | susitverdavome | susitversime |
|---|
| 2p.pl. | susitveriate | susitvėrėte, susitvėrėt | susitverdavote | susitversite |
|---|
| 3p.pl. | susitveria | susitvėrė | susitverdavo | susitvers |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susitverčiau | susitvertumėme, susitvertume |
|---|
| 2p. | susitvertum, susitvertumei | susitvertumėte |
|---|
| 3p. | susitvertų | susitvertų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susitverkim, susitverkime |
|---|
| 2p. | susitverki, susitverk | susitverkit, susitverkite |
|---|
| 3p. | tesusitverie, tesusitveria | tesusitverie, tesusitveria |
|---|
|
