|
|
|
|
литовский словарь / prisidžiaugti | | prisidžiaũgti (prisidžiaũgia, prisìdžiaugė) (kuo) нарадоваться (на кого-что, кому-чему); вдоволь порадоваться (кому-чему)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prisidžiaugiu | prisidžiaugiau, prisidžiaugau | prisidžiaugdavau | prisidžiaugsiu |
---|
2p.sg. | prisidžiaugi | prisidžiaugei, prisidžiaugai | prisidžiaugdavai | prisidžiaugsi |
---|
3p.sg. | prisidžiaugia | prisidžiaugo, prisidžiaugė | prisidžiaugdavo | prisidžiaugs |
---|
1p.pl. | prisidžiaugiame, prisidžiaugiam | prisidžiaugėme, prisidžiaugome, prisidžiaugom, prisidžiaugėm | prisidžiaugdavome | prisidžiaugsime |
---|
2p.pl. | prisidžiaugiate | prisidžiaugot, prisidžiaugėte, prisidžiaugėt, prisidžiaugote | prisidžiaugdavote | prisidžiaugsite |
---|
3p.pl. | prisidžiaugia | prisidžiaugo, prisidžiaugė | prisidžiaugdavo | prisidžiaugs |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prisidžiaugčiau | prisidžiaugtumėme, prisidžiaugtume |
---|
2p. | prisidžiaugtum, prisidžiaugtumei | prisidžiaugtumėte |
---|
3p. | prisidžiaugtų | prisidžiaugtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prisidžiaukim, prisidžiaukime |
---|
2p. | prisidžiauki, prisidžiauk | prisidžiaukit, prisidžiaukite |
---|
3p. | teprisidžiaugie, teprisidžiaugia | teprisidžiaugie, teprisidžiaugia |
---|
|