|
|
|
|
литовский словарь / įsikamuoti | | įsikamúoti (įsikamúoja, įsikamãvo) измучиться/измучиваться; измаяться šnek., исстрадаться
/ru/ измучиться; истомиться, измаяться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įsikamuoju | įsikamavau | įsikamuodavau | įsikamuosiu |
---|
2p.sg. | įsikamuoji | įsikamavai | įsikamuodavai | įsikamuosi |
---|
3p.sg. | įsikamuoja | įsikamavo | įsikamuodavo | įsikamuos |
---|
1p.pl. | įsikamuojame, įsikamuojam | įsikamavome, įsikamavom | įsikamuodavome | įsikamuosime |
---|
2p.pl. | įsikamuojate | įsikamavote, įsikamavot | įsikamuodavote | įsikamuosite |
---|
3p.pl. | įsikamuoja | įsikamavo | įsikamuodavo | įsikamuos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įsikamuočiau | įsikamuotume, įsikamuotumėme |
---|
2p. | įsikamuotum, įsikamuotumei | įsikamuotumėte |
---|
3p. | įsikamuotų | įsikamuotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įsikamuokim, įsikamuokime |
---|
2p. | įsikamuoki, įsikamuok | įsikamuokite, įsikamuokit |
---|
3p. | teįsikamuoja, teįsikamuojie | teįsikamuoja, teįsikamuojie |
---|
|