/ru/
урождаться; уродиться
/en/
(su kokia nors ypatybe) be born with a certain virtue/trait ; jis apsigimė sportininku he is a born sportsman;
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apsigimstu | apsigimiau | apsigimdavau | apsigimsiu |
| 2p.sg. | apsigimsti | apsigimei | apsigimdavai | apsigimsi |
| 3p.sg. | apsigimsta | apsigimė | apsigimdavo | apsigims |
| 1p.pl. | apsigimstam, apsigimstame | apsigimėm, apsigimėme | apsigimdavome | apsigimsime |
| 2p.pl. | apsigimstate | apsigimėte, apsigimėt | apsigimdavote | apsigimsite |
| 3p.pl. | apsigimsta | apsigimė | apsigimdavo | apsigims |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apsigimčiau | apsigimtumėme, apsigimtume |
| 2p. | apsigimtumei, apsigimtum | apsigimtumėte |
| 3p. | apsigimtų | apsigimtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apsigimkime, apsigimkim | |
| 2p. | apsigimk, apsigimki | apsigimkite, apsigimkit |
| 3p. | teapsigimstie, teapsigimsta | teapsigimstie, teapsigimsta |