/ru/
засвидетельствовать, удостоверять
/en/
witness, testify; p. faktą certify a fact
/de/
bezeugen vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | paliudiju | paliudijau | paliudydavau | paliudysiu |
| 2p.sg. | paliudiji | paliudijai | paliudydavai | paliudysi |
| 3p.sg. | paliudija | paliudijo | paliudydavo | paliudys |
| 1p.pl. | paliudijam, paliudijame | paliudijome, paliudijom | paliudydavome, paliudydavom | paliudysim, paliudysime |
| 2p.pl. | paliudijat, paliudijate | paliudijote, paliudijot | paliudydavot, paliudydavote | paliudysit, paliudysite |
| 3p.pl. | paliudija | paliudijo | paliudydavo | paliudys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paliudyčiau | paliudytumėm, paliudytume, paliudytumėme |
| 2p. | paliudytumei, paliudytum | paliudytumėt, paliudytumėte |
| 3p. | paliudytų | paliudytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paliudykim, paliudykime | |
| 2p. | paliudyk, paliudyki | paliudykite, paliudykit |
| 3p. | tepaliudijie, tepaliudija | tepaliudijie, tepaliudija |