|
|
|
|
литовский словарь / prišvartuoti | |
prišvartúoti (prišvartúoja, prišvartãvo) jūr. — пришвартовать/пришвартовывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prišvartuoju | prišvartavau | prišvartuodavau | prišvartuosiu |
|---|
| 2p.sg. | prišvartuoji | prišvartavai | prišvartuodavai | prišvartuosi |
|---|
| 3p.sg. | prišvartuoja | prišvartavo | prišvartuodavo | prišvartuos |
|---|
| 1p.pl. | prišvartuojam, prišvartuojame | prišvartavom, prišvartavome | prišvartuodavom, prišvartuodavome | prišvartuosime, prišvartuosim |
|---|
| 2p.pl. | prišvartuojat, prišvartuojate | prišvartavot, prišvartavote | prišvartuodavote, prišvartuodavot | prišvartuosite, prišvartuosit |
|---|
| 3p.pl. | prišvartuoja | prišvartavo | prišvartuodavo | prišvartuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prišvartuočiau | prišvartuotumėme, prišvartuotumėm, prišvartuotume |
|---|
| 2p. | prišvartuotumei, prišvartuotum | prišvartuotumėte, prišvartuotumėt |
|---|
| 3p. | prišvartuotų | prišvartuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prišvartuokime, prišvartuokim |
|---|
| 2p. | prišvartuok, prišvartuoki | prišvartuokit, prišvartuokite |
|---|
| 3p. | teprišvartuoja, teprišvartuojie | teprišvartuoja, teprišvartuojie |
|---|
|
