|
|
|
|
литовский словарь / išbjurti | |
išbjùrti (išbjū̃ra, išbjùro)
1. испортиться/портиться;
išbjùro óras — погода испортилась;
2. размякнуть/размякать (apie žemę, kelią)
/en/
1. deteriorate, become worse; oras išbjuro the weather became worse ;2. (apie žemę, kelią) become softened ; become soft
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbjūru | išbjurau | išbjurdavau | išbjursiu |
|---|
| 2p.sg. | išbjūri | išbjurai | išbjurdavai | išbjursi |
|---|
| 3p.sg. | išbjūra | išbjuro | išbjurdavo | išbjurs |
|---|
| 1p.pl. | išbjūrame, išbjūram | išbjurome, išbjurom | išbjurdavome, išbjurdavom | išbjursim, išbjursime |
|---|
| 2p.pl. | išbjūrat, išbjūrate | išbjurote, išbjurot | išbjurdavote, išbjurdavot | išbjursit, išbjursite |
|---|
| 3p.pl. | išbjūra | išbjuro | išbjurdavo | išbjurs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbjurčiau | išbjurtumėm, išbjurtumėme, išbjurtume |
|---|
| 2p. | išbjurtum, išbjurtumei | išbjurtumėte, išbjurtumėt |
|---|
| 3p. | išbjurtų | išbjurtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbjurkim, išbjurkime |
|---|
| 2p. | išbjurki, išbjurk | išbjurkit, išbjurkite |
|---|
| 3p. | teišbjūra, teišbjūrie | teišbjūra, teišbjūrie |
|---|
|
