/ru/
выгнуть, выгибать
/en/
bend
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išgaubiu | išgaubiau | išgaubdavau | išgaubsiu |
| 2p.sg. | išgaubi | išgaubei | išgaubdavai | išgaubsi |
| 3p.sg. | išgaubia | išgaubė | išgaubdavo | išgaubs |
| 1p.pl. | išgaubiam, išgaubiame | išgaubėme, išgaubėm | išgaubdavom, išgaubdavome | išgaubsime, išgaubsim |
| 2p.pl. | išgaubiat, išgaubiate | išgaubėt, išgaubėte | išgaubdavote, išgaubdavot | išgaubsit, išgaubsite |
| 3p.pl. | išgaubia | išgaubė | išgaubdavo | išgaubs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgaubčiau | išgaubtumėm, išgaubtume, išgaubtumėme |
| 2p. | išgaubtumei, išgaubtum | išgaubtumėte, išgaubtumėt |
| 3p. | išgaubtų | išgaubtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išgaubkim, išgaubkime | |
| 2p. | išgaubki, išgaubk | išgaubkit, išgaubkite |
| 3p. | teišgaubia, teišgaubie | teišgaubie, teišgaubia |