|
|
|
|
литовский словарь / pritaisinėti | | pritaisinė́ti (pritaisinė́ja, pritaisinė́jo) džn. — приделывать/приделать;
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pritaisinėju | pritaisinėjau | pritaisinėdavau | pritaisinėsiu |
---|
2p.sg. | pritaisinėji | pritaisinėjai | pritaisinėdavai | pritaisinėsi |
---|
3p.sg. | pritaisinėja | pritaisinėjo | pritaisinėdavo | pritaisinės |
---|
1p.pl. | pritaisinėjame, pritaisinėjam | pritaisinėjome, pritaisinėjom | pritaisinėdavome, pritaisinėdavom | pritaisinėsim, pritaisinėsime |
---|
2p.pl. | pritaisinėjate, pritaisinėjat | pritaisinėjote, pritaisinėjot | pritaisinėdavot, pritaisinėdavote | pritaisinėsite, pritaisinėsit |
---|
3p.pl. | pritaisinėja | pritaisinėjo | pritaisinėdavo | pritaisinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pritaisinėčiau | pritaisinėtumėm, pritaisinėtumėme, pritaisinėtume |
---|
2p. | pritaisinėtum, pritaisinėtumei | pritaisinėtumėte, pritaisinėtumėt |
---|
3p. | pritaisinėtų | pritaisinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pritaisinėkim, pritaisinėkime |
---|
2p. | pritaisinėk, pritaisinėki | pritaisinėkite, pritaisinėkit |
---|
3p. | tepritaisinėja, tepritaisinėjie | tepritaisinėjie, tepritaisinėja |
---|
|