/ru/
посадить; сажать в
/en/
į. ką į laivą embark smb
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įlaipinu | įlaipinau | įlaipindavau | įlaipinsiu |
| 2p.sg. | įlaipini | įlaipinai | įlaipindavai | įlaipinsi |
| 3p.sg. | įlaipina | įlaipino | įlaipindavo | įlaipins |
| 1p.pl. | įlaipinam, įlaipiname | įlaipinome, įlaipinom | įlaipindavome, įlaipindavom | įlaipinsime, įlaipinsim |
| 2p.pl. | įlaipinat, įlaipinate | įlaipinote, įlaipinot | įlaipindavot, įlaipindavote | įlaipinsit, įlaipinsite |
| 3p.pl. | įlaipina | įlaipino | įlaipindavo | įlaipins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įlaipinčiau | įlaipintume, įlaipintumėme, įlaipintumėm |
| 2p. | įlaipintumei, įlaipintum | įlaipintumėt, įlaipintumėte |
| 3p. | įlaipintų | įlaipintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įlaipinkim, įlaipinkime | |
| 2p. | įlaipinki, įlaipink | įlaipinkit, įlaipinkite |
| 3p. | teįlaipina, teįlaipinie | teįlaipina, teįlaipinie |