|
|
|
|
литовский словарь / įgūžinti | | įgū̃žinti (įgū̃žina, įgū̃žino) войти/входить согнувшись
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | įgūžinu | įgūžinau | įgūžindavau | įgūžinsiu |
---|
2p.sg. | įgūžini | įgūžinai | įgūžindavai | įgūžinsi |
---|
3p.sg. | įgūžina | įgūžino | įgūžindavo | įgūžins |
---|
1p.pl. | įgūžinam, įgūžiname | įgūžinom, įgūžinome | įgūžindavome, įgūžindavom | įgūžinsim, įgūžinsime |
---|
2p.pl. | įgūžinat, įgūžinate | įgūžinot, įgūžinote | įgūžindavote, įgūžindavot | įgūžinsit, įgūžinsite |
---|
3p.pl. | įgūžina | įgūžino | įgūžindavo | įgūžins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | įgūžinčiau | įgūžintumėme, įgūžintume, įgūžintumėm |
---|
2p. | įgūžintumei, įgūžintum | įgūžintumėt, įgūžintumėte |
---|
3p. | įgūžintų | įgūžintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | įgūžinkim, įgūžinkime |
---|
2p. | įgūžink, įgūžinki | įgūžinkite, įgūžinkit |
---|
3p. | teįgūžina, teįgūžinie | teįgūžina, teįgūžinie |
---|
|