|
|
|
|
литовский словарь / diskredituoti | |
diskreditúoti (diskreditúoja, diskreditãvo) — дискредитировать, подрывать авторитет
/en/
discredit, dishonour
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | diskredituoju | diskreditavau | diskredituodavau | diskredituosiu |
|---|
| 2p.sg. | diskredituoji | diskreditavai | diskredituodavai | diskredituosi |
|---|
| 3p.sg. | diskredituoja | diskreditavo | diskredituodavo | diskredituos |
|---|
| 1p.pl. | diskredituojame, diskredituojam | diskreditavom, diskreditavome | diskredituodavom, diskredituodavome | diskredituosim, diskredituosime |
|---|
| 2p.pl. | diskredituojate, diskredituojat | diskreditavot, diskreditavote | diskredituodavote, diskredituodavot | diskredituosit, diskredituosite |
|---|
| 3p.pl. | diskredituoja | diskreditavo | diskredituodavo | diskredituos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | diskredituočiau | diskredituotumėm, diskredituotumėme, diskredituotume |
|---|
| 2p. | diskredituotumei, diskredituotum | diskredituotumėte, diskredituotumėt |
|---|
| 3p. | diskredituotų | diskredituotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | diskredituokim, diskredituokime |
|---|
| 2p. | diskredituoki, diskredituok | diskredituokite, diskredituokit |
|---|
| 3p. | tediskredituoja, tediskredituojie | tediskredituojie, tediskredituoja |
|---|
|
