|
|
|
|
литовский словарь / susivemti | |
susivémti (susìvemia, susivė́mė) вырвать/ рвать;
jìs susivė́mė — его вырвало
/en/
vomit; puke vulg.; jis susivėmė he vomited
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susivemiu | susivėmiau | susivemdavau | susivemsiu |
|---|
| 2p.sg. | susivemi | susivėmei | susivemdavai | susivemsi |
|---|
| 3p.sg. | susivemia | susivėmė | susivemdavo | susivems |
|---|
| 1p.pl. | susivemiame, susivemiam | susivėmėme, susivėmėm | susivemdavome | susivemsime |
|---|
| 2p.pl. | susivemiate | susivėmėte, susivėmėt | susivemdavote | susivemsite |
|---|
| 3p.pl. | susivemia | susivėmė | susivemdavo | susivems |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susivemčiau | susivemtume, susivemtumėme |
|---|
| 2p. | susivemtumei, susivemtum | susivemtumėte |
|---|
| 3p. | susivemtų | susivemtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susivemkim, susivemkime |
|---|
| 2p. | susivemk, susivemki | susivemkit, susivemkite |
|---|
| 3p. | tesusivemie, tesusivemia | tesusivemie, tesusivemia |
|---|
|
