|
|
|
|
литовский словарь / dislokuoti | |
dislokúoti (dislokúoja, dislokãvo) — дислоцировать, расположить/распологать
/en/
kar. distribute troops
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | | dislokuodavau | dislokuosiu |
|---|
| 2p.sg. | | | dislokuodavai | dislokuosi |
|---|
| 3p.sg. | | | dislokuodavo | dislokuos |
|---|
| 1p.pl. | | | dislokuodavome, dislokuodavom | dislokuosime, dislokuosim |
|---|
| 2p.pl. | | | dislokuodavot, dislokuodavote | dislokuosit, dislokuosite |
|---|
| 3p.pl. | | | dislokuodavo | dislokuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | dislokuočiau | dislokuotume, dislokuotumėm, dislokuotumėme |
|---|
| 2p. | dislokuotum, dislokuotumei | dislokuotumėte, dislokuotumėt |
|---|
| 3p. | dislokuotų | dislokuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | dislokuokim, dislokuokime |
|---|
| 2p. | dislokuoki, dislokuok | dislokuokite, dislokuokit |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
