/ru/
оправдывать
/en/
acquit
/de/
freisprechen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išteisinu | išteisinau | išteisindavau | išteisinsiu |
| 2p.sg. | išteisini | išteisinai | išteisindavai | išteisinsi |
| 3p.sg. | išteisina | išteisino | išteisindavo | išteisins |
| 1p.pl. | išteisinam, išteisiname | išteisinome, išteisinom | išteisindavom, išteisindavome | išteisinsime, išteisinsim |
| 2p.pl. | išteisinate, išteisinat | išteisinote, išteisinot | išteisindavot, išteisindavote | išteisinsite, išteisinsit |
| 3p.pl. | išteisina | išteisino | išteisindavo | išteisins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išteisinčiau | išteisintumėme, išteisintumėm, išteisintume |
| 2p. | išteisintumei, išteisintum | išteisintumėt, išteisintumėte |
| 3p. | išteisintų | išteisintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išteisinkime, išteisinkim | |
| 2p. | išteisink, išteisinki | išteisinkit, išteisinkite |
| 3p. | teišteisinie, teišteisina | teišteisina, teišteisinie |