/ru/
переманивать; сманивать к себе
/en/
lure/entice away,
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nusivilioju | nusiviliojau | nusiviliodavau | nusiviliosiu |
| 2p.sg. | nusivilioji | nusiviliojai | nusiviliodavai | nusiviliosi |
| 3p.sg. | nusivilioja | nusiviliojo | nusiviliodavo | nusivilios |
| 1p.pl. | nusiviliojam, nusiviliojame | nusiviliojom, nusiviliojome | nusiviliodavome | nusiviliosime |
| 2p.pl. | nusiviliojate | nusiviliojote, nusiviliojot | nusiviliodavote | nusiviliosite |
| 3p.pl. | nusivilioja | nusiviliojo | nusiviliodavo | nusivilios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusiviliočiau | nusiviliotume, nusiviliotumėme |
| 2p. | nusiviliotumei, nusiviliotum | nusiviliotumėte |
| 3p. | nusiviliotų | nusiviliotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusiviliokim, nusiviliokime | |
| 2p. | nusiviliok, nusivilioki | nusiviliokit, nusiviliokite |
| 3p. | tenusiviliojie, tenusivilioja | tenusiviliojie, tenusivilioja |