|
|
|
|
литовский словарь / išryškėti | |
išryškė́ti (išryškė́ja, išryškė́jo) — выявиться/выявляться, обозначиться/обозначаться;
išryškė́jo kai kuriẽ trū́kumai — выявились некоторые недостатки
/en/
come to light, stand exposed, be revealed, manifest itself; išryškėjo kai kurie jo trūkumai some of his shortcomings came to light
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išryškėju | išryškėjau | išryškėdavau | išryškėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išryškėji | išryškėjai | išryškėdavai | išryškėsi |
|---|
| 3p.sg. | išryškėja | išryškėjo | išryškėdavo | išryškės |
|---|
| 1p.pl. | išryškėjame, išryškėjam | išryškėjom, išryškėjome | išryškėdavom, išryškėdavome | išryškėsime, išryškėsim |
|---|
| 2p.pl. | išryškėjate, išryškėjat | išryškėjot, išryškėjote | išryškėdavote, išryškėdavot | išryškėsit, išryškėsite |
|---|
| 3p.pl. | išryškėja | išryškėjo | išryškėdavo | išryškės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išryškėčiau | išryškėtume, išryškėtumėm, išryškėtumėme |
|---|
| 2p. | išryškėtumei, išryškėtum | išryškėtumėte, išryškėtumėt |
|---|
| 3p. | išryškėtų | išryškėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išryškėkim, išryškėkime |
|---|
| 2p. | išryškėki, išryškėk | išryškėkite, išryškėkit |
|---|
| 3p. | teišryškėjie, teišryškėja | teišryškėjie, teišryškėja |
|---|
|
