/en/
1. (ten ir atgal) go/drive there and back; 2. (žmogų ir pan.) run over; jį traukinys suvažinėjo he was run over by a train
/de/
überfahren* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | suvažinėju | suvažinėjau | suvažinėdavau | suvažinėsiu |
| 2p.sg. | suvažinėji | suvažinėjai | suvažinėdavai | suvažinėsi |
| 3p.sg. | suvažinėja | suvažinėjo | suvažinėdavo | suvažinės |
| 1p.pl. | suvažinėjam, suvažinėjame | suvažinėjom, suvažinėjome | suvažinėdavome, suvažinėdavom | suvažinėsime, suvažinėsim |
| 2p.pl. | suvažinėjate, suvažinėjat | suvažinėjot, suvažinėjote | suvažinėdavot, suvažinėdavote | suvažinėsit, suvažinėsite |
| 3p.pl. | suvažinėja | suvažinėjo | suvažinėdavo | suvažinės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | suvažinėčiau | suvažinėtume, suvažinėtumėme, suvažinėtumėm |
| 2p. | suvažinėtumei, suvažinėtum | suvažinėtumėt, suvažinėtumėte |
| 3p. | suvažinėtų | suvažinėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | suvažinėkim, suvažinėkime | |
| 2p. | suvažinėki, suvažinėk | suvažinėkite, suvažinėkit |
| 3p. | tesuvažinėjie, tesuvažinėja | tesuvažinėjie, tesuvažinėja |