|
|
|
|
литовский словарь / supaikėti | |
supaikė́ti (supaikė́ja, supaikė́jo) поглупеть [оглупеть]/ глупеть
/ru/
поглупеть; (о)глупеть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | supaikėju | supaikėjau | supaikėdavau | supaikėsiu |
|---|
| 2p.sg. | supaikėji | supaikėjai | supaikėdavai | supaikėsi |
|---|
| 3p.sg. | supaikėja | supaikėjo | supaikėdavo | supaikės |
|---|
| 1p.pl. | supaikėjame, supaikėjam | supaikėjome, supaikėjom | supaikėdavom, supaikėdavome | supaikėsim, supaikėsime |
|---|
| 2p.pl. | supaikėjat, supaikėjate | supaikėjot, supaikėjote | supaikėdavote, supaikėdavot | supaikėsit, supaikėsite |
|---|
| 3p.pl. | supaikėja | supaikėjo | supaikėdavo | supaikės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | supaikėčiau | supaikėtumėm, supaikėtume, supaikėtumėme |
|---|
| 2p. | supaikėtum, supaikėtumei | supaikėtumėt, supaikėtumėte |
|---|
| 3p. | supaikėtų | supaikėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | supaikėkim, supaikėkime |
|---|
| 2p. | supaikėki, supaikėk | supaikėkit, supaikėkite |
|---|
| 3p. | tesupaikėjie, tesupaikėja | tesupaikėjie, tesupaikėja |
|---|
|
