|
|
|
|
литовский словарь / paraičioti | | paráičioti (paráičioja, paráičiojo) džn. катать/покатать; p. svíedinį — покатать мяч
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | paraičioju | paraičiojau | paraičiodavau | paraičiosiu |
---|
2p.sg. | paraičioji | paraičiojai | paraičiodavai | paraičiosi |
---|
3p.sg. | paraičioja | paraičiojo | paraičiodavo | paraičios |
---|
1p.pl. | paraičiojam, paraičiojame | paraičiojom, paraičiojome | paraičiodavome, paraičiodavom | paraičiosime, paraičiosim |
---|
2p.pl. | paraičiojate, paraičiojat | paraičiojot, paraičiojote | paraičiodavote, paraičiodavot | paraičiosit, paraičiosite |
---|
3p.pl. | paraičioja | paraičiojo | paraičiodavo | paraičios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | paraičiočiau | paraičiotume, paraičiotumėm, paraičiotumėme |
---|
2p. | paraičiotumei, paraičiotum | paraičiotumėte, paraičiotumėt |
---|
3p. | paraičiotų | paraičiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | paraičiokim, paraičiokime |
---|
2p. | paraičiok, paraičioki | paraičiokit, paraičiokite |
---|
3p. | teparaičioja, teparaičiojie | teparaičioja, teparaičiojie |
---|
|