/en/
dislocate, put out (of joint); koją i. sprain one's foot
/de/
sich (D) verrenken
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išsinarinu | išsinarinau | išsinarindavau | išsinarinsiu |
| 2p.sg. | išsinarini | išsinarinai | išsinarindavai | išsinarinsi |
| 3p.sg. | išsinarina | išsinarino | išsinarindavo | išsinarins |
| 1p.pl. | išsinariname, išsinarinam | išsinarinom, išsinarinome | išsinarindavome | išsinarinsime |
| 2p.pl. | išsinarinate | išsinarinot, išsinarinote | išsinarindavote | išsinarinsite |
| 3p.pl. | išsinarina | išsinarino | išsinarindavo | išsinarins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsinarinčiau | išsinarintume, išsinarintumėme |
| 2p. | išsinarintumei, išsinarintum | išsinarintumėte |
| 3p. | išsinarintų | išsinarintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išsinarinkim, išsinarinkime | |
| 2p. | išsinarink, išsinarinki | išsinarinkite, išsinarinkit |
| 3p. | teišsinarina, teišsinarinie | teišsinarinie, teišsinarina |