|
|
|
|
литовский словарь / išrutulioti | | išrùtulioti (išrùtulioja, išrùtuliojo) развернуть/развёртывать, раскатать/раскатывать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išrutulioju | išrutuliojau | išrutuliodavau | išrutuliosiu |
---|
2p.sg. | išrutulioji | išrutuliojai | išrutuliodavai | išrutuliosi |
---|
3p.sg. | išrutulioja | išrutuliojo | išrutuliodavo | išrutulios |
---|
1p.pl. | išrutuliojame, išrutuliojam | išrutuliojome, išrutuliojom | išrutuliodavom, išrutuliodavome | išrutuliosime, išrutuliosim |
---|
2p.pl. | išrutuliojat, išrutuliojate | išrutuliojot, išrutuliojote | išrutuliodavote, išrutuliodavot | išrutuliosite, išrutuliosit |
---|
3p.pl. | išrutulioja | išrutuliojo | išrutuliodavo | išrutulios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išrutuliočiau | išrutuliotume, išrutuliotumėm, išrutuliotumėme |
---|
2p. | išrutuliotumei, išrutuliotum | išrutuliotumėte, išrutuliotumėt |
---|
3p. | išrutuliotų | išrutuliotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išrutuliokime, išrutuliokim |
---|
2p. | išrutulioki, išrutuliok | išrutuliokit, išrutuliokite |
---|
3p. | teišrutuliojie, teišrutulioja | teišrutulioja, teišrutuliojie |
---|
|