|
|
|
|
литовский словарь / sukrutėti | | sukrutė́ti (sùkruta, sukrutė́jo) зашевелиться/шевелиться, задвигаться/двигаться, тронуться/трогаться
/en/ move slightly , stir; (pradėti krutėti) begin to stir/move
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sukrutu | sukrutėjau | sukrutėdavau | sukrutėsiu |
---|
2p.sg. | sukruti | sukrutėjai | sukrutėdavai | sukrutėsi |
---|
3p.sg. | sukruta | sukrutėjo | sukrutėdavo | sukrutės |
---|
1p.pl. | sukrutame, sukrutam | sukrutėjome, sukrutėjom | sukrutėdavom, sukrutėdavome | sukrutėsime, sukrutėsim |
---|
2p.pl. | sukrutat, sukrutate | sukrutėjote, sukrutėjot | sukrutėdavot, sukrutėdavote | sukrutėsite, sukrutėsit |
---|
3p.pl. | sukruta | sukrutėjo | sukrutėdavo | sukrutės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sukrutėčiau | sukrutėtumėm, sukrutėtumėme, sukrutėtume |
---|
2p. | sukrutėtumei, sukrutėtum | sukrutėtumėte, sukrutėtumėt |
---|
3p. | sukrutėtų | sukrutėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sukrutėkim, sukrutėkime |
---|
2p. | sukrutėki, sukrutėk | sukrutėkite, sukrutėkit |
---|
3p. | tesukruta, tesukrutie | tesukrutie, tesukruta |
---|
|