|
|
|
|
литовский словарь / privelėti | |
privelė́ti (privelė́tija, privelė́tijo)
1. настирать/настирывать (колотя вальком);
2. žr. privanoti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | privelėju | privelėjau | privelėdavau | privelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | privelėji | privelėjai | privelėdavai | privelėsi |
|---|
| 3p.sg. | privelėja | privelėjo | privelėdavo | privelės |
|---|
| 1p.pl. | privelėjam, privelėjame | privelėjome, privelėjom | privelėdavome, privelėdavom | privelėsim, privelėsime |
|---|
| 2p.pl. | privelėjate, privelėjat | privelėjot, privelėjote | privelėdavot, privelėdavote | privelėsite, privelėsit |
|---|
| 3p.pl. | privelėja | privelėjo | privelėdavo | privelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | privelėčiau | privelėtumėm, privelėtume, privelėtumėme |
|---|
| 2p. | privelėtum, privelėtumei | privelėtumėte, privelėtumėt |
|---|
| 3p. | privelėtų | privelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | privelėkime, privelėkim |
|---|
| 2p. | privelėki, privelėk | privelėkite, privelėkit |
|---|
| 3p. | teprivelėjie, teprivelėja | teprivelėjie, teprivelėja |
|---|
|
