|
|
|
|
литовский словарь / prikabinėti | | prikabinė́ti (prikabinė́ja, prikabinė́jo) džn. 1. навешивать/ навешать; 2. прицеплять/прицепить;
/ru/ понавешать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | prikabinėju | prikabinėjau | prikabinėdavau | prikabinėsiu |
---|
2p.sg. | prikabinėji | prikabinėjai | prikabinėdavai | prikabinėsi |
---|
3p.sg. | prikabinėja | prikabinėjo | prikabinėdavo | prikabinės |
---|
1p.pl. | prikabinėjame, prikabinėjam | prikabinėjom, prikabinėjome | prikabinėdavome, prikabinėdavom | prikabinėsim, prikabinėsime |
---|
2p.pl. | prikabinėjat, prikabinėjate | prikabinėjote, prikabinėjot | prikabinėdavot, prikabinėdavote | prikabinėsite, prikabinėsit |
---|
3p.pl. | prikabinėja | prikabinėjo | prikabinėdavo | prikabinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | prikabinėčiau | prikabinėtumėm, prikabinėtumėme, prikabinėtume |
---|
2p. | prikabinėtum, prikabinėtumei | prikabinėtumėte, prikabinėtumėt |
---|
3p. | prikabinėtų | prikabinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | prikabinėkime, prikabinėkim |
---|
2p. | prikabinėki, prikabinėk | prikabinėkite, prikabinėkit |
---|
3p. | teprikabinėjie, teprikabinėja | teprikabinėjie, teprikabinėja |
---|
|