|
|
|
|
литовский словарь / išprusinti | |
išprùsinti (išprùsina, išprùsino) — развить/развивать; дать/давать образование; просветить/просвещать;
skaĩtymas ankstì išprùsino vaĩką — чтение рано развило ребёнка
/en/
train, develop ; educate
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išprusinu | išprusinau | išprusindavau | išprusinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išprusini | išprusinai | išprusindavai | išprusinsi |
|---|
| 3p.sg. | išprusina | išprusino | išprusindavo | išprusins |
|---|
| 1p.pl. | išprusinam, išprusiname | išprusinom, išprusinome | išprusindavome, išprusindavom | išprusinsim, išprusinsime |
|---|
| 2p.pl. | išprusinate, išprusinat | išprusinote, išprusinot | išprusindavot, išprusindavote | išprusinsit, išprusinsite |
|---|
| 3p.pl. | išprusina | išprusino | išprusindavo | išprusins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išprusinčiau | išprusintume, išprusintumėm, išprusintumėme |
|---|
| 2p. | išprusintum, išprusintumei | išprusintumėt, išprusintumėte |
|---|
| 3p. | išprusintų | išprusintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išprusinkim, išprusinkime |
|---|
| 2p. | išprusinki, išprusink | išprusinkite, išprusinkit |
|---|
| 3p. | teišprusinie, teišprusina | teišprusina, teišprusinie |
|---|
|
