|
|
|
|
литовский словарь / įkūnyti | |
įkū́nyti (įkū́nija, įkū́nijo) — воплотить/ воплощать;
įkū́nyti idė́ją tikróvėje — воплотить идею в действительность;
jìs yrà įkū́nytas narsùmas — он — олицетворение мужества;
/en/
incarnate, embody ; idėją tikrovėje realize/embody the idea in reality/ fact
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įkūniju | įkūnijau | įkūnydavau | įkūnysiu |
|---|
| 2p.sg. | įkūniji | įkūnijai | įkūnydavai | įkūnysi |
|---|
| 3p.sg. | įkūnija | įkūnijo | įkūnydavo | įkūnys |
|---|
| 1p.pl. | įkūnijam, įkūnijame | įkūnijom, įkūnijome | įkūnydavom, įkūnydavome | įkūnysime, įkūnysim |
|---|
| 2p.pl. | įkūnijate, įkūnijat | įkūnijote, įkūnijot | įkūnydavote, įkūnydavot | įkūnysite, įkūnysit |
|---|
| 3p.pl. | įkūnija | įkūnijo | įkūnydavo | įkūnys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įkūnyčiau | įkūnytumėme, įkūnytume, įkūnytumėm |
|---|
| 2p. | įkūnytum, įkūnytumei | įkūnytumėt, įkūnytumėte |
|---|
| 3p. | įkūnytų | įkūnytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įkūnykime, įkūnykim |
|---|
| 2p. | įkūnyki, įkūnyk | įkūnykite, įkūnykit |
|---|
| 3p. | teįkūnija, teįkūnijie | teįkūnijie, teįkūnija |
|---|
|
