|
|
|
|
литовский словарь / pradykauti | |
pradykáuti (pradykáuja, pradykãvo), pradykinė́ti (pradykinė́ja, pradykinė́jo) провести/проводить время ничего не делая [не работая]; пробездельничать/бездельничать šnek.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pradykauju, pradykaunu | pradykavau | pradykaudavau | pradykausiu |
|---|
| 2p.sg. | pradykauni, pradykauji | pradykavai | pradykaudavai | pradykausi |
|---|
| 3p.sg. | pradykauja, pradykauna | pradykavo | pradykaudavo | pradykaus |
|---|
| 1p.pl. | pradykaunam, pradykaujam, pradykaujame, pradykauname | pradykavom, pradykavome | pradykaudavome, pradykaudavom | pradykausime, pradykausim |
|---|
| 2p.pl. | pradykaujat, pradykaunate, pradykaunat, pradykaujate | pradykavote, pradykavot | pradykaudavot, pradykaudavote | pradykausit, pradykausite |
|---|
| 3p.pl. | pradykauna, pradykauja | pradykavo | pradykaudavo | pradykaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pradykaučiau | pradykautume, pradykautumėm, pradykautumėme |
|---|
| 2p. | pradykautum, pradykautumei | pradykautumėt, pradykautumėte |
|---|
| 3p. | pradykautų | pradykautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pradykaukim, pradykaukime |
|---|
| 2p. | pradykauk, pradykauki | pradykaukite, pradykaukit |
|---|
| 3p. | tepradykauna, tepradykauja, tepradykaunie, tepradykaujie | tepradykaujie, tepradykauna, tepradykauja, tepradykaunie |
|---|
|
