|
|
|
|
литовский словарь / suvytinti | | suvýtinti (suvýtina, suvýtino) prž. 1. вызвать/вызывать увядание; 2. провялить/провяливать, завялить/завяливать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suvytinu | suvytinau | suvytindavau | suvytinsiu |
---|
2p.sg. | suvytini | suvytinai | suvytindavai | suvytinsi |
---|
3p.sg. | suvytina | suvytino | suvytindavo | suvytins |
---|
1p.pl. | suvytiname, suvytinam | suvytinom, suvytinome | suvytindavome, suvytindavom | suvytinsime, suvytinsim |
---|
2p.pl. | suvytinat, suvytinate | suvytinote, suvytinot | suvytindavote, suvytindavot | suvytinsit, suvytinsite |
---|
3p.pl. | suvytina | suvytino | suvytindavo | suvytins |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suvytinčiau | suvytintume, suvytintumėm, suvytintumėme |
---|
2p. | suvytintumei, suvytintum | suvytintumėte, suvytintumėt |
---|
3p. | suvytintų | suvytintų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suvytinkim, suvytinkime |
---|
2p. | suvytink, suvytinki | suvytinkit, suvytinkite |
---|
3p. | tesuvytinie, tesuvytina | tesuvytinie, tesuvytina |
---|
|