/ru/
кровоточить
/en/
bleed; žaizda kraujuoja the wound is bleeding
/de/
bluten vi
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kraujuoju | kraujavau | kraujuodavau | kraujuosiu |
| 2p.sg. | kraujuoji | kraujavai | kraujuodavai | kraujuosi |
| 3p.sg. | kraujuoja | kraujavo | kraujuodavo | kraujuos |
| 1p.pl. | kraujuojam, kraujuojame | kraujavome, kraujavom | kraujuodavome, kraujuodavom | kraujuosime, kraujuosim |
| 2p.pl. | kraujuojat, kraujuojate | kraujavote, kraujavot | kraujuodavote, kraujuodavot | kraujuosit, kraujuosite |
| 3p.pl. | kraujuoja | kraujavo | kraujuodavo | kraujuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kraujuočiau | kraujuotume, kraujuotumėme, kraujuotumėm |
| 2p. | kraujuotumei, kraujuotum | kraujuotumėt, kraujuotumėte |
| 3p. | kraujuotų | kraujuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kraujuokim, kraujuokime | |
| 2p. | kraujuoki, kraujuok | kraujuokite, kraujuokit |
| 3p. | tekraujuoja, tekraujuojie | tekraujuojie, tekraujuoja |