/ru/
захотеть, пожелать
/en/
want (very much); get a strong desire (for); jis įsigeidė mokytis he got a strong desire for learning
/de/
Lust bekommen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsigeidžiu | įsigeidžiau | įsigeisdavau | įsigeisiu |
| 2p.sg. | įsigeidi | įsigeidei | įsigeisdavai | įsigeisi |
| 3p.sg. | įsigeidžia | įsigeidė | įsigeisdavo | įsigeis |
| 1p.pl. | įsigeidžiam, įsigeidžiame | įsigeidėme, įsigeidėm | įsigeisdavome | įsigeisime |
| 2p.pl. | įsigeidžiate | įsigeidėt, įsigeidėte | įsigeisdavote | įsigeisite |
| 3p.pl. | įsigeidžia | įsigeidė | įsigeisdavo | įsigeis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigeisčiau | įsigeistumėme, įsigeistume |
| 2p. | įsigeistumei, įsigeistum | įsigeistumėte |
| 3p. | įsigeistų | įsigeistų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigeiskim, įsigeiskime | |
| 2p. | įsigeiski, įsigeisk | įsigeiskit, įsigeiskite |
| 3p. | teįsigeidie | teįsigeidie |