/ru/
информировать
/en/
inform
/de/
informieren vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | informuoju | informavau | informuodavau | informuosiu |
| 2p.sg. | informuoji | informavai | informuodavai | informuosi |
| 3p.sg. | informuoja | informavo | informuodavo | informuos |
| 1p.pl. | informuojam, informuojame | informavome, informavom | informuodavom, informuodavome | informuosime, informuosim |
| 2p.pl. | informuojat, informuojate | informavot, informavote | informuodavote, informuodavot | informuosit, informuosite |
| 3p.pl. | informuoja | informavo | informuodavo | informuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | informuočiau | informuotume, informuotumėm, informuotumėme |
| 2p. | informuotumei, informuotum | informuotumėt, informuotumėte |
| 3p. | informuotų | informuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | informuokim, informuokime | |
| 2p. | informuoki, informuok | informuokit, informuokite |
| 3p. | teinformuoja, teinformuojie | teinformuojie, teinformuoja |