|
|
|
|
литовский словарь / išvaginėti | |
išvaginė́ti (išvaginė́ja, išvaginė́jo) džn. mžb. разворовывать/ разворовать
/en/
steal; pilfer; filch; šnek. pinch
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išvaginėju | išvaginėjau | išvaginėdavau | išvaginėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išvaginėji | išvaginėjai | išvaginėdavai | išvaginėsi |
|---|
| 3p.sg. | išvaginėja | išvaginėjo | išvaginėdavo | išvaginės |
|---|
| 1p.pl. | išvaginėjame, išvaginėjam | išvaginėjome, išvaginėjom | išvaginėdavome, išvaginėdavom | išvaginėsim, išvaginėsime |
|---|
| 2p.pl. | išvaginėjate, išvaginėjat | išvaginėjot, išvaginėjote | išvaginėdavot, išvaginėdavote | išvaginėsit, išvaginėsite |
|---|
| 3p.pl. | išvaginėja | išvaginėjo | išvaginėdavo | išvaginės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išvaginėčiau | išvaginėtumėme, išvaginėtumėm, išvaginėtume |
|---|
| 2p. | išvaginėtumei, išvaginėtum | išvaginėtumėte, išvaginėtumėt |
|---|
| 3p. | išvaginėtų | išvaginėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išvaginėkim, išvaginėkime |
|---|
| 2p. | išvaginėki, išvaginėk | išvaginėkite, išvaginėkit |
|---|
| 3p. | teišvaginėjie, teišvaginėja | teišvaginėjie, teišvaginėja |
|---|
|
