|
|
|
|
литовский словарь / apibrėkšti | |
apibrė́kšti (apibrė́kšta, apibrė́ško) beasm.
1. рассвести/ рассветать;
jaũ apibrė́ško — уже рассвело;
2. стемнеть/темнеть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | apibrėkštu | apibrėškau | apibrėkšdavau | apibrėkšiu |
|---|
| 2p.sg. | apibrėkšti | apibrėškai | apibrėkšdavai | apibrėkši |
|---|
| 3p.sg. | apibrėkšta | apibrėško | apibrėkšdavo | apibrėkš |
|---|
| 1p.pl. | apibrėkštam, apibrėkštame | apibrėškome, apibrėškom | apibrėkšdavome, apibrėkšdavom | apibrėkšime, apibrėkšim |
|---|
| 2p.pl. | apibrėkštat, apibrėkštate | apibrėškote, apibrėškot | apibrėkšdavote, apibrėkšdavot | apibrėkšit, apibrėkšite |
|---|
| 3p.pl. | apibrėkšta | apibrėško | apibrėkšdavo | apibrėkš |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | apibrėkščiau | apibrėkštumėme, apibrėkštume, apibrėkštumėm |
|---|
| 2p. | apibrėkštumei, apibrėkštum | apibrėkštumėt, apibrėkštumėte |
|---|
| 3p. | apibrėkštų | apibrėkštų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | apibrėkškim, apibrėkškime |
|---|
| 2p. | apibrėkšk, apibrėkški | apibrėkškit, apibrėkškite |
|---|
| 3p. | teapibrėkšta, teapibrėkštie | teapibrėkštie, teapibrėkšta |
|---|
|
