|
|
|
|
литовский словарь / prapirkti | |
prapir̃kti (pràperka, prapir̃ko) израсходовать/расходовать на покупку
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | prapirkau | prapirkdavau | prapirksiu |
|---|
| 2p.sg. | | prapirkai | prapirkdavai | prapirksi |
|---|
| 3p.sg. | | prapirko | prapirkdavo | prapirks |
|---|
| 1p.pl. | | prapirkom, prapirkome | prapirkdavome, prapirkdavom | prapirksime, prapirksim |
|---|
| 2p.pl. | | prapirkot, prapirkote | prapirkdavote, prapirkdavot | prapirksit, prapirksite |
|---|
| 3p.pl. | | prapirko | prapirkdavo | prapirks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prapirkčiau | prapirktumėm, prapirktumėme, prapirktume |
|---|
| 2p. | prapirktum, prapirktumei | prapirktumėte, prapirktumėt |
|---|
| 3p. | prapirktų | prapirktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prapirkim, prapirkime |
|---|
| 2p. | prapirk, prapirki | prapirkite, prapirkit |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
