/ru/
менять; изменять; обменивать; переменять
/en/
(įv. reikš.) change ; substitute; supersede; relieve ; k. pinigus (į smulkesnius) change one's money ; k. drabužius change (one's clothes) ; k. pažiūrą change one's view ; k. kryptį change the direction; k. šokoladą į cigaretes exchange chocolate for cigarettes ; k. vilną medvilne substitute wool for cotton ; k. arklius change horses; k. sargybą relieve the guard; k. darbuotoją replace a worker
/de/
ändern vt; wechseln vt; tauschen vt; kryptį die Richtung ändern [wechseln]
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | keičiu | keičiau | keisdavau | keisiu |
| 2p.sg. | keiti | keitei | keisdavai | keisi |
| 3p.sg. | keičia | keitė | keisdavo | keis |
| 1p.pl. | keičiam, keičiame | keitėm, keitėme | keisdavom, keisdavome | keisim, keisime |
| 2p.pl. | keičiat, keičiate | keitėte, keitėt | keisdavote, keisdavot | keisite, keisit |
| 3p.pl. | keičia | keitė | keisdavo | keis |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | keisčiau | keistumėm, keistumėme, keistume |
| 2p. | keistumei, keistum | keistumėt, keistumėte |
| 3p. | keistų | keistų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | keiskime, keiskim | |
| 2p. | keiski, keisk | keiskite, keiskit |
| 3p. | tekeitie, tekeičia | tekeičia, tekeitie |