/ru/
заселять; поселяться
/en/
settle, inhabit; populate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apgyvenu | apgyvenau | apgyvendavau | apgyvensiu |
| 2p.sg. | apgyveni | apgyvenai | apgyvendavai | apgyvensi |
| 3p.sg. | apgyvena | apgyveno | apgyvendavo | apgyvens |
| 1p.pl. | apgyvenam, apgyvename | apgyvenom, apgyvenome | apgyvendavom, apgyvendavome | apgyvensime, apgyvensim |
| 2p.pl. | apgyvenate, apgyvenat | apgyvenote, apgyvenot | apgyvendavote, apgyvendavot | apgyvensit, apgyvensite |
| 3p.pl. | apgyvena | apgyveno | apgyvendavo | apgyvens |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apgyvenčiau | apgyventume, apgyventumėm, apgyventumėme |
| 2p. | apgyventumei, apgyventum | apgyventumėte, apgyventumėt |
| 3p. | apgyventų | apgyventų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apgyvenkim, apgyvenkime | |
| 2p. | apgyvenk, apgyvenki | apgyvenkite, apgyvenkit |
| 3p. | teapgyvena, teapgyvenie | teapgyvenie, teapgyvena |