/en/
capitulate
/de/
kapitulieren vi
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kapituliuoju | kapituliavau | kapituliuodavau | kapituliuosiu |
| 2p.sg. | kapituliuoji | kapituliavai | kapituliuodavai | kapituliuosi |
| 3p.sg. | kapituliuoja | kapituliavo | kapituliuodavo | kapituliuos |
| 1p.pl. | kapituliuojame, kapituliuojam | kapituliavom, kapituliavome | kapituliuodavom, kapituliuodavome | kapituliuosime, kapituliuosim |
| 2p.pl. | kapituliuojate, kapituliuojat | kapituliavote, kapituliavot | kapituliuodavote, kapituliuodavot | kapituliuosit, kapituliuosite |
| 3p.pl. | kapituliuoja | kapituliavo | kapituliuodavo | kapituliuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kapituliuočiau | kapituliuotumėm, kapituliuotume, kapituliuotumėme |
| 2p. | kapituliuotumei, kapituliuotum | kapituliuotumėte, kapituliuotumėt |
| 3p. | kapituliuotų | kapituliuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kapituliuokim, kapituliuokime | |
| 2p. | kapituliuoki, kapituliuok | kapituliuokite, kapituliuokit |
| 3p. | tekapituliuojie, tekapituliuoja | tekapituliuojie, tekapituliuoja |