|
|
|
|
литовский словарь / mirguoti | | mirgúoti (mirgúoja, mirgãvo) 1. мерцать, сверкать; 2. (raibti) пестрить
/en/ žr. mirguliuoti 1, 2
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | mirguoju | mirgavau | mirguodavau | mirguosiu |
---|
2p.sg. | mirguoji | mirgavai | mirguodavai | mirguosi |
---|
3p.sg. | mirguoja | mirgavo | mirguodavo | mirguos |
---|
1p.pl. | mirguojam, mirguojame | mirgavom, mirgavome | mirguodavome, mirguodavom | mirguosim, mirguosime |
---|
2p.pl. | mirguojate, mirguojat | mirgavote, mirgavot | mirguodavot, mirguodavote | mirguosite, mirguosit |
---|
3p.pl. | mirguoja | mirgavo | mirguodavo | mirguos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | mirguočiau | mirguotumėme, mirguotumėm, mirguotume |
---|
2p. | mirguotum, mirguotumei | mirguotumėt, mirguotumėte |
---|
3p. | mirguotų | mirguotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | mirguokim, mirguokime |
---|
2p. | mirguoki, mirguok | mirguokite, mirguokit |
---|
3p. | temirguoja, temirguojie | temirguoja, temirguojie |
---|
|