/ru/
натопить; натапливать
/en/
heat up/well
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikūrenu | prikūrenau | prikūrendavau | prikūrensiu |
| 2p.sg. | prikūreni | prikūrenai | prikūrendavai | prikūrensi |
| 3p.sg. | prikūrena | prikūreno | prikūrendavo | prikūrens |
| 1p.pl. | prikūrename, prikūrenam | prikūrenom, prikūrenome | prikūrendavom, prikūrendavome | prikūrensime, prikūrensim |
| 2p.pl. | prikūrenate, prikūrenat | prikūrenot, prikūrenote | prikūrendavot, prikūrendavote | prikūrensit, prikūrensite |
| 3p.pl. | prikūrena | prikūreno | prikūrendavo | prikūrens |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikūrenčiau | prikūrentume, prikūrentumėm, prikūrentumėme |
| 2p. | prikūrentumei, prikūrentum | prikūrentumėt, prikūrentumėte |
| 3p. | prikūrentų | prikūrentų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikūrenkim, prikūrenkime | |
| 2p. | prikūrenk, prikūrenki | prikūrenkite, prikūrenkit |
| 3p. | teprikūrenie, teprikūrena | teprikūrenie, teprikūrena |