|
|
|
|
литовский словарь / išgrakštėti | |
išgrakštė́ti (išgrakštė́ja, išgrakštė́jo) стать/становиться изящным [красивее]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgrakštėju | išgrakštėjau | išgrakštėdavau | išgrakštėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išgrakštėji | išgrakštėjai | išgrakštėdavai | išgrakštėsi |
|---|
| 3p.sg. | išgrakštėja | išgrakštėjo | išgrakštėdavo | išgrakštės |
|---|
| 1p.pl. | išgrakštėjame, išgrakštėjam | išgrakštėjome, išgrakštėjom | išgrakštėdavome, išgrakštėdavom | išgrakštėsim, išgrakštėsime |
|---|
| 2p.pl. | išgrakštėjat, išgrakštėjate | išgrakštėjot, išgrakštėjote | išgrakštėdavote, išgrakštėdavot | išgrakštėsite, išgrakštėsit |
|---|
| 3p.pl. | išgrakštėja | išgrakštėjo | išgrakštėdavo | išgrakštės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgrakštėčiau | išgrakštėtumėme, išgrakštėtumėm, išgrakštėtume |
|---|
| 2p. | išgrakštėtumei, išgrakštėtum | išgrakštėtumėt, išgrakštėtumėte |
|---|
| 3p. | išgrakštėtų | išgrakštėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgrakštėkime, išgrakštėkim |
|---|
| 2p. | išgrakštėk, išgrakštėki | išgrakštėkit, išgrakštėkite |
|---|
| 3p. | teišgrakštėja, teišgrakštėjie | teišgrakštėja, teišgrakštėjie |
|---|
|
