|
|
|
|
литовский словарь / svetimėti | |
svetimė́ti (svetimė́ja, svetimė́jo) — стать более чужим, отчуждаться;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | svetimėju | svetimėjau | svetimėdavau | svetimėsiu |
|---|
| 2p.sg. | svetimėji | svetimėjai | svetimėdavai | svetimėsi |
|---|
| 3p.sg. | svetimėja | svetimėjo | svetimėdavo | svetimės |
|---|
| 1p.pl. | svetimėjam, svetimėjame | svetimėjome, svetimėjom | svetimėdavome, svetimėdavom | svetimėsime, svetimėsim |
|---|
| 2p.pl. | svetimėjate, svetimėjat | svetimėjote, svetimėjot | svetimėdavote, svetimėdavot | svetimėsite, svetimėsit |
|---|
| 3p.pl. | svetimėja | svetimėjo | svetimėdavo | svetimės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | svetimėčiau | svetimėtumėme, svetimėtumėm, svetimėtume |
|---|
| 2p. | svetimėtumei, svetimėtum | svetimėtumėt, svetimėtumėte |
|---|
| 3p. | svetimėtų | svetimėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | svetimėkime, svetimėkim |
|---|
| 2p. | svetimėki, svetimėk | svetimėkit, svetimėkite |
|---|
| 3p. | tesvetimėja, tesvetimėjie | tesvetimėjie, tesvetimėja |
|---|
|
