|
|
|
|
литовский словарь / supliaukšėti | |
supliaukšė́ti (supliáukši, supliaukšė́jo), supliauškė́ti (supliáuška, supliauškė́jo) захлопать/хлопать (в ладоши)
/en/
(begin to) clap; s. delnais clap one's hands
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | supliaukšiu | supliaukšėjau | supliaukšėdavau | supliaukšėsiu |
|---|
| 2p.sg. | supliaukši | supliaukšėjai | supliaukšėdavai | supliaukšėsi |
|---|
| 3p.sg. | supliaukši | supliaukšėjo | supliaukšėdavo | supliaukšės |
|---|
| 1p.pl. | supliaukšim, supliaukšime | supliaukšėjom, supliaukšėjome | supliaukšėdavom, supliaukšėdavome | supliaukšėsim, supliaukšėsime |
|---|
| 2p.pl. | supliaukšit, supliaukšite | supliaukšėjote, supliaukšėjot | supliaukšėdavote, supliaukšėdavot | supliaukšėsite, supliaukšėsit |
|---|
| 3p.pl. | supliaukši | supliaukšėjo | supliaukšėdavo | supliaukšės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | supliaukšėčiau | supliaukšėtumėm, supliaukšėtumėme, supliaukšėtume |
|---|
| 2p. | supliaukšėtumei, supliaukšėtum | supliaukšėtumėt, supliaukšėtumėte |
|---|
| 3p. | supliaukšėtų | supliaukšėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | supliaukšėkime, supliaukšėkim |
|---|
| 2p. | supliaukšėki, supliaukšėk | supliaukšėkite, supliaukšėkit |
|---|
| 3p. | tesupliaukšie, tesupliaukši | tesupliaukši, tesupliaukšie |
|---|
|
