|
|
|
|
литовский словарь / sukomanduoti | |
sukomandúoti (sukomandúoja, sukomandãvo) скомандовать/ командовать
/en/
give out an order, order, command
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sukomanduoju | sukomandavau | sukomanduodavau | sukomanduosiu |
|---|
| 2p.sg. | sukomanduoji | sukomandavai | sukomanduodavai | sukomanduosi |
|---|
| 3p.sg. | sukomanduoja | sukomandavo | sukomanduodavo | sukomanduos |
|---|
| 1p.pl. | sukomanduojam, sukomanduojame | sukomandavome, sukomandavom | sukomanduodavome, sukomanduodavom | sukomanduosime, sukomanduosim |
|---|
| 2p.pl. | sukomanduojate, sukomanduojat | sukomandavot, sukomandavote | sukomanduodavote, sukomanduodavot | sukomanduosite, sukomanduosit |
|---|
| 3p.pl. | sukomanduoja | sukomandavo | sukomanduodavo | sukomanduos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sukomanduočiau | sukomanduotumėme, sukomanduotumėm, sukomanduotume |
|---|
| 2p. | sukomanduotumei, sukomanduotum | sukomanduotumėte, sukomanduotumėt |
|---|
| 3p. | sukomanduotų | sukomanduotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sukomanduokime, sukomanduokim |
|---|
| 2p. | sukomanduok, sukomanduoki | sukomanduokit, sukomanduokite |
|---|
| 3p. | tesukomanduojie, tesukomanduoja | tesukomanduoja, tesukomanduojie |
|---|
|
