/ru/
недоставать, не хватать
/en/
not be enough , lack; (nepritekti) come/fall/be short (of); jam pritrūksta kantrybės he lacks patience
/de/
(ko) fehlen vi (an D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pritrūkstu | pritrūkau | pritrūkdavau | pritrūksiu |
| 2p.sg. | pritrūksti | pritrūkai | pritrūkdavai | pritrūksi |
| 3p.sg. | pritrūksta | pritrūko | pritrūkdavo | pritrūks |
| 1p.pl. | pritrūkstame, pritrūkstam | pritrūkome, pritrūkom | pritrūkdavom, pritrūkdavome | pritrūksime, pritrūksim |
| 2p.pl. | pritrūkstate, pritrūkstat | pritrūkot, pritrūkote | pritrūkdavote, pritrūkdavot | pritrūksit, pritrūksite |
| 3p.pl. | pritrūksta | pritrūko | pritrūkdavo | pritrūks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pritrūkčiau | pritrūktume, pritrūktumėm, pritrūktumėme |
| 2p. | pritrūktumei, pritrūktum | pritrūktumėte, pritrūktumėt |
| 3p. | pritrūktų | pritrūktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pritrūkim, pritrūkime | |
| 2p. | pritrūk, pritrūki | pritrūkit, pritrūkite |
| 3p. | tepritrūksta, tepritrūkstie | tepritrūkstie, tepritrūksta |