|
|
|
|
литовский словарь / iškalbėti | | iškalbė́ti (iškalba???, iškalbė́jo) 1. высказать/высказывать, рассказать/рассказывать; 2. (prikišti) выговаривать, сделать/делать выговор; 3. проговорить/говорить;
/en/ 1. (viską išsakyti) tell, recount; 2. (kurį laiką) talk, speak (for some time); 3. (pajėgti kalbėti) be able to speak; 4. (prikišti) iškalbinėti
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | iškalbu | iškalbėjau | iškalbėdavau | iškalbėsiu |
---|
2p.sg. | iškalbi | iškalbėjai | iškalbėdavai | iškalbėsi |
---|
3p.sg. | iškalba | iškalbėjo | iškalbėdavo | iškalbės |
---|
1p.pl. | iškalbame, iškalbam | iškalbėjome, iškalbėjom | iškalbėdavom, iškalbėdavome | iškalbėsim, iškalbėsime |
---|
2p.pl. | iškalbat, iškalbate | iškalbėjot, iškalbėjote | iškalbėdavote, iškalbėdavot | iškalbėsite, iškalbėsit |
---|
3p.pl. | iškalba | iškalbėjo | iškalbėdavo | iškalbės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | iškalbėčiau | iškalbėtumėm, iškalbėtume, iškalbėtumėme |
---|
2p. | iškalbėtum, iškalbėtumei | iškalbėtumėt, iškalbėtumėte |
---|
3p. | iškalbėtų | iškalbėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | iškalbėkime, iškalbėkim |
---|
2p. | iškalbėki, iškalbėk | iškalbėkit, iškalbėkite |
---|
3p. | teiškalba, teiškalbie | teiškalba, teiškalbie |
---|
|