|
|
|
|
литовский словарь / įmitinti | |
įmìtinti (įmìtina, įmìtino) prž. откормить/откармливать
/en/
fatten
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įmitinu | įmitinau | įmitindavau | įmitinsiu |
|---|
| 2p.sg. | įmitini | įmitinai | įmitindavai | įmitinsi |
|---|
| 3p.sg. | įmitina | įmitino | įmitindavo | įmitins |
|---|
| 1p.pl. | įmitiname, įmitinam | įmitinome, įmitinom | įmitindavom, įmitindavome | įmitinsim, įmitinsime |
|---|
| 2p.pl. | įmitinat, įmitinate | įmitinote, įmitinot | įmitindavote, įmitindavot | įmitinsit, įmitinsite |
|---|
| 3p.pl. | įmitina | įmitino | įmitindavo | įmitins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įmitinčiau | įmitintumėme, įmitintumėm, įmitintume |
|---|
| 2p. | įmitintum, įmitintumei | įmitintumėte, įmitintumėt |
|---|
| 3p. | įmitintų | įmitintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įmitinkim, įmitinkime |
|---|
| 2p. | įmitinki, įmitink | įmitinkit, įmitinkite |
|---|
| 3p. | teįmitinie, teįmitina | teįmitinie, teįmitina |
|---|
|
