|
|
|
|
литовский словарь / įvilioti | |
įvilióti (įviliója, įviliójo) — вовлечь/вовлекать, заманить/заманивать, залучить/залучать;
įvilióti lãpę į̃ spą́stus — заманить лису в капкан
/en/
lure in(to); draw in(to); (apgavyste) decoy in(to); į. į pasalą decoy into an ambush
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įvilioju | įviliojau | įviliodavau | įviliosiu |
|---|
| 2p.sg. | įvilioji | įviliojai | įviliodavai | įviliosi |
|---|
| 3p.sg. | įvilioja | įviliojo | įviliodavo | įvilios |
|---|
| 1p.pl. | įviliojame, įviliojam | įviliojome, įviliojom | įviliodavome, įviliodavom | įviliosim, įviliosime |
|---|
| 2p.pl. | įviliojate, įviliojat | įviliojote, įviliojot | įviliodavot, įviliodavote | įviliosite, įviliosit |
|---|
| 3p.pl. | įvilioja | įviliojo | įviliodavo | įvilios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įviliočiau | įviliotumėm, įviliotumėme, įviliotume |
|---|
| 2p. | įviliotumei, įviliotum | įviliotumėte, įviliotumėt |
|---|
| 3p. | įviliotų | įviliotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įviliokim, įviliokime |
|---|
| 2p. | įvilioki, įviliok | įviliokite, įviliokit |
|---|
| 3p. | teįviliojie, teįvilioja | teįvilioja, teįviliojie |
|---|
|
